
Kakava ir jos nauda
Pietų Amerikoje kakava buvo laikoma šventu augalu jau tūkstantmečius. Senovės majai ir aztekai kakavos pupeles naudojo kaip valiutą, o gėrimas iš kakavos buvo dievų dovaną simbolizuojantis ritualinis gėrimas. Aztekai gėrė xocolatl – karštą, kartų kakavos gėrimą, sumaišytą su čili pipirais, vanile ir medumi. Kakava buvo siejama su galingais dievais, ypač Quetzalcoatl, kuris, pasak legendos, mokė žmones apie šį gėrimą. Gėrimas taip pat buvo naudojamas kaip energetinis stimuliatorius, suteikiantis stiprybės ir ištvermės. Kakava ir šiandien Pietų Amerikoje turi didelę kultūrinę reikšmę.
Skaitymo trukmė ~3 min
Kakava – nuostabus gamtos stebuklas, suteikiantis ne tik malonumą, bet ir daugybę naudingų savybių žmogaus sveikatai. Šis unikalus produktas garsėja dideliais antioksidantų kiekiais, ypač flavonoidais, kurie apsaugo ląsteles nuo senėjimo, gerina kraujotaką, mažina kraujospūdį ir netgi stiprina smegenų veiklą.
Kakavoje gausu magnio, kuris padeda atsipalaiduoti raumenims, gerina nervų sistemos veiklą bei nuotaiką. Geležis skatina kraujo gamybą, o kalis palaiko kraujospūdžio pusiausvyrą. Be to, kakava yra puikus cinko šaltinis, stiprinantis imuninę sistemą ir gerinantis odos būklę.
Šis stebuklingas produktas ne tik sveika, bet ir natūraliai gerina nuotaiką dėl feniletilamino – medžiagos, skatinančios serotonino ir dopamino išsiskyrimą smegenyse. Teobrominas švelniai stimuliuoja, suteikdamas energijos ir budrumo, tačiau nesukelia nervingumo kaip kofeinas.
Kakava – tai daugiau nei tik saldumynų ingredientas. Ji neša sveikatą, džiaugsmą ir energiją. Įtraukta į kasdienę mitybą, kakava gali tapti natūraliu geros savijautos šaltiniu.

NAUDINGOS MEDŽIAGOS IR SAVYBĖS
Antioksidantai:
Flavonoidai (epikatechinas, katechinas): apsaugo ląsteles nuo oksidacinio streso, lėtina senėjimą. Gerina kraujotaką, mažina kraujospūdį. Gerina smegenų veiklą, atmintį ir koncentraciją.
Mineralai:
Magnis: padeda raumenų atsipalaidavimui, mažina mėšlungį. Gerina nervų sistemos veiklą ir nuotaiką.
Geležis: svarbi kraujo gamybai, padeda kovoti su anemija.
Kalis: reguliuoja kraujospūdį ir skysčių balansą.
Cinkas: stiprina imuninę sistemą ir gerina odos būklę.
Vitaminai:
Vitaminas E – antioksidantas, naudingas odai.
Vitaminas B kompleksas – energijai ir nervų sistemai.
Sveikieji riebalai:
Oleino rūgštis (mononesočioji): panaši į alyvuogių aliejuje esančią rūgštį, mažina „blogąjį“ cholesterolį (LDL).
Stearino rūgštis (sočioji): nors sočioji, ji nekenkia cholesterolio lygiui taip, kaip kitos sočiosios riebalų rūgštys.
Skaidulos: gerina virškinimą, padeda palaikyti žarnyno sveikatą.
Natūralūs stimuliatoriai:
Teobrominas: švelniai stimuliuoja, pagerina nuotaiką, bet nesukelia nervingumo kaip kofeinas.
Kofeinas: nedideliais kiekiais, suteikia energijos ir budrumo.
Feniletilaminas (PEA): natūralus nuotaikos gerintojas, susijęs su serotonino ir dopamino išsiskyrimu smegenyse.
NAUDA SVEIKATAI
Širdies ir kraujagyslių sveikata: Flavonoidai gerina kraujotaką ir mažina kraujospūdį.
Nuotaikos ir smegenų funkcija: Pagerina nuotaiką, mažina streso lygį, gerina koncentraciją.
Imuninė sistema: Cinkas ir antioksidantai stiprina organizmo apsaugą.
Odos sveikata: Vitaminai ir antioksidantai gerina odos būklę.
KOKIE PARTINI VARTOJIMO KIEKIAI?
Rekomenduojama suvartoti 20-30 g per dieną grynos kakavos masės arba juodojo šokolado (70-85% kakavos). Kakavos panaudojimo receptų ir paruošimo būdų ieškokite kituose mūsų straipsniuose.
IŠ KO IŠGAUNAMA KAKAVA?
Kakava išgaunama iš kakavos medžio vaisių, vadinamų kakavos vaisiais (cocoa pods). Kiekvienas ankštas turi kakavos pupeles, kurios yra paslėptos minkštame, saldžiame vaisiaus minkštime. Po to, kai ankštais yra nuimami, pupelės yra fermentuojamos ir džiovinamos, kad įgautų savo charakteringą skonį ir aromatą. Vėliau pupelės yra skrudinamos, luošiuojamos, malamos ir perdirbamos į įvairius produktus, tokius kaip kakavos masė, kakavos sviestas ir kakavos milteliai. Kakava turi gausybę vertingų medžiagų, tokių kaip antioksidantai, mineralai ir vitaminai, todėl ji yra labai vertinama.
Kakavos medis (Theobroma cacao) yra visžalis atogrąžų augalas, iš kurio gaunamos kakavos pupelės. Jis auga drėgnuose, šiltuose regionuose netoli pusiaujo – Centrinėje ir Pietų Amerikoje, Vakarų Afrikoje (ypač Dramblio Kaulo Krante, Ganoje, Nigerijoje) bei Pietryčių Azijoje, Okeanijoje. Yra trys pagrindinės kakavos medžių rūšys: Criollo – laikoma aukščiausios kokybės, retesnė ir jautresnė ligoms; Forastero – labiausiai paplitusi dėl atsparumo ir didelio derliaus, bet turinti intensyvesnį skonį; Trinitario – hibridas, jungiantis Criollo skonio subtilumą su Forastero atsparumu.

Parašykite komentarą